Tema: “Pavasario žiedai”
Tikslai:
Siekti, kad vaikas pajustų pavasarinį sodų, gėlynų, pievų, pamiškių sužydėjimą, jų gaivumą, spalvingumą, gyvybingumą.
Uždaviniai:
-
Tyrinėti, aiškintis, kas gėlyne, sode žydi; traukia akį savo spalvomis.
-
Apžiūrėti įvairius žiedelius, bandyti suskaičiuoti žiedlapius (mažai, daug). Pasakyti, kokios jie spalvos, kokio dydžio.
-
Gėrėtis sodo žydėjimu, jo spalvomis. Bandyti pavadinti spalvas.
-
Pajudinti žydinčių vaismedžių šaką, kad kristų žiedlapių sniegas. Džiaugtis, jog „prisnigo“ ant žemės, plaukų, drabužių.
-
Stebėti bitutes, skrendančias nuo žiedo prie žiedo, pasiklausyti bitelės zvimbimo. Bandyti patiems jas mėgdžioti.
Veikla:
-
Klausytis skaitomo Č. Jančarskio kūrinėlio „Obelinis senis besmegenis“ (rink. „Jums, mažieji“).
-
Žiūrėti P. Mašioto kūrinėlio „Sodas žydi“ improvizaciją (Skuodo vaikų l/d):
-
Klausytis, pasimokyti eilėraštukų:
Grok vėjeli, vėjelyti!
Kviesk į pievas ir mane.
Aš pašoksiu kaip gėlytė,
Kaip ramunė su piene!
M. Vainilaitis
***
Pienė
Žydi pienė geltonplaukė
Palei viešą kelią.
Žiemkentėlis pienę šaukia
Ir prišaukt negali:
Piene, piene, šviesuliuk,
Su manim kartu pabūk,
Pasakyk, kas tu esi
Ir iš kur tokia šviesi.
Ar tu saulės trupinėlis,
Ar medaus kruopelė?
Ar tu mažas žiburėlis
Prie didžiulio kelio?
-
Daryti pienių kotų girliandą, vėrinėlį (siauresnį pienės koto galą įkišdami į platesnį).
-
Tapyti (piešti) pievos, gėlyno žydėjimo paveikslą.
-
Per didinamąjį stiklą apžiūrėti mažus gėlių žiedelius, pamatant jų formų, vidurėlių įvairovę.
-
Kartu su tėveliais žaisti žaidimą: „Žydi – nežydi“ (sustoti į ratelį veidu į centrą, mažais žingsneliais eiti atgal, lyg žiedas prasiskleistų, arba pirmyn, lyg jis susiskleistų.)
Pastaba:
Neturint galimybės atsispausdinti, galima naudoti ir savo trafaretus, pagal nurodytą temą.
Nuotoliniai_užsiėmimai_5_dalis
